Inovatyvūs estų pastatų atnaujinimo būdai: ko galime pasimokyti Lietuvoje?

Inovatyvūs estų pastatų atnaujinimo būdai: ko galime pasimokyti Lietuvoje?

Estai jau taiko inovatyvų pastatų atnaujinimo būdą

2024-06-26

Senų, energetiškai neefektyvių pastatų atnaujinimas yra aktuali tema Rytų Europoje, kur gyvenama su sovietiniu paveldu. XX amžiaus antroje pusėje regione buvo masiškai statomi vienas po kito panašūs daugiabučių kvartalai, kuriuos šiandien kelia dideli energetiniai ir aplinkosauginiai iššūkiai. Šildymas tokių pastatų yra brangus, o tai didina CO2 emisijas, kurios prisideda prie klimato kaitos. Estai, išsiskiriantys inovacijomis, šiam iššūkiui įveikti pasitelkė naują metodą. Ar galime pasimokyti ir Lietuvoje?

Ar galima efektyviau įgyvendinti didelius tikslus? Pastatų sektorius ES generuoja daugiau nei trečdalį visų CO2 emisijų, kliudydamas Žaliojo kurso iniciatyvai dėl neutralios įtakos klimatui. Tokiose šalyse kaip Estija, Olandija ir Vokietija pastaraisiais metais pasiekta didelių pažangų naudojant naują technologiją, vadinamą skydine renovacija (moduline renovacija). Šios technologijos privalumai yra greitas pastatų atnaujinimas dėl automatizuotų gamybos procesų.

Gintarė Burbienė, APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė, apie skydinės renovacijos privalumus: „Skydinė renovacija – tai pažangus būdas modernizuoti senus pastatus ir sumažinti šildymo išlaidas, naudojant inžinerinės medienos konstrukcijas. Pagal pastato išmatavimus gamykloje gaminami pažangūs skydai, kurie sumontuojami ant fasado. Tai leidžia dalį renovacijos darbų perkelti į gamyklą, sutrumpinant statybų trukmę ir gyventojams kylančius nepatogumus.“

Estai jau gali didžiuotis pirmaisiais sėkmingais skydinės renovacijos projektas: jau atnaujinta 12 namų, o dar tiek pat projektų yra vykdoma. Pavyzdžiui, Talino technologijų universiteto studentų bendrabutis, statytas 1986 m., po renovacijos tapo pirmuoju efektyviu pastatu Estijoje. Renovacija sumažino šildymo išlaidas 84 proc., o bendras energijos suvartojimas sumažėjo 68 proc. Šis projektas ne tik sutaupė energijos, bet ir patobulino gyvenamąją aplinką.

Kaarel Vaer, įmonės, vykdžiusios šį projektą, pardavimų direktorius: „Mūsų įmonė jau bendradarbiauja su Vokietijos partneriais ir vykdo 12 projektų. Tai leidžia mums kaupiant patirtį šioje srityje tapti lyderiais Vokietijos rinkoje.“

Dr. Darius Pupeikis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto docentas: „Skydinė renovacija Lietuvoje leistų padidinti statybos sektoriaus konkurencingumą tarptautiniu lygiu. Tai skatintų specialistus tobulinti žinias skaitmenizavimo, tvarumo ir naujų technologijų srityse.“

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Atnaujinto Estijos pastato nuotraukos PRIEŠ ir PO skydinės renovacijos:

Nuotraukos: iš A. Šachovos asmeninio archyvo